Atsparumas antibiotikams: laboratorijos vaidmuo kovojant su superbakterijomis
Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas, AMR) – viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2025 m. GLASS ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. kas šešta laboratorijoje patvirtinta bakterinė infekcija (iš 8 pagrindinių patogenų) buvo atspari antibiotikams, o atsparumas pirmos eilės vaistams daugelyje pasaulio regionų didėja 5–15 % per metus. Gramneigiamos bakterijos (pvz., Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Acinetobacter spp.) kelia didžiausią pavojų, ypač šalyse su ribotais diagnostikos resursais.
Lietuvoje antibiotikų vartojimas viršija ES vidurkį, o superbakterijos (pvz., karbapenemazę gaminančios enterobakterijos, MRSA, multirezistentiškos Pseudomonas aeruginosa) vis dažniau aptinkamos ligoninėse ir bendruomenėje, didindamos mirtingumą, gydymo trukmę ir išlaidas.
Superbakterijos – tai mikroorganizmai, atsparūs kelioms ar net visoms įprastoms antibiotikų grupėms. Jos atsiranda dėl perteklinio ir netinkamo antibiotikų vartojimo (žmonėms, gyvūnams, žemės ūkyje), nepakankamos higienos ligoninėse, prastos infekcijų kontrolės ir taršos aplinkoje. Pasekmės dramatiškos: PSO prognozuoja, kad iki 2050 m. AMR gali sukelti iki 10 mln. mirčių per metus pasaulyje, jei nebus sustabdytas plitimas. Lietuvoje NVSC ir mikrobiologinės laboratorijos kasmet registruoja augantį atsparių štamų skaičių, ypač ESKAPE patogenų grupėje (Enterococcus faecium, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Acinetobacter baumannii, Pseudomonas aeruginosa, Enterobacter spp.).
Laboratorijos – pagrindinis frontas kovoje su superbakterijomis. Jų vaidmuo apima kelias esmines funkcijas:
- Antibiogramų atlikimas ir atsparumo stebėjimas – kasdien atliekami jautrumo antibiotikams tyrimai (diskų difuzijos metodas, E-test, automatizuotos sistemos kaip VITEK, Phoenix) leidžia gydytojams pasirinkti veiksmingą empirinį ir tikslinį gydymą, vengiant neveiksmingų vaistų.
- Nacionalinė ir tarptautinė priežiūra – Daugybė laboratorijų Europoje yra prisijungusios prie GLASS bei EARS-Net (Europos atsparumo stebėjimo tinklo) ir nacionalinių AMR priežiūros programų, renka duomenis apie atsparių štamų paplitimą ir evoliuciją.
- Greita diagnostika ir molekuliniai metodai – PCR, NGS (next-generation sequencing), karbapenemazių geno nustatymas (pvz., blaKPC, blaNDM, blaOXA-48) leidžia per kelias valandas identifikuoti atsparumą ir sustabdyti protrūkius ligoninėse.
- Aplinkos ir gyvūnų sektorių tyrimai – laboratorijos tikrina atsparumą maiste, vandenyje, gyvūnų fermose pagal Europos šalių partnerystę „Viena sveikata“ Antimikrobinis atsparumas („One Health“ AMR), nes daug atsparumo genų plinta per maisto grandinę ir aplinką. Šis principas yra paremtas tuo, kad žmonių, gyvūnų, augalų sveikatos būklė ir bendra aplinkos sistema yra susijusios. Tai skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp medicinos, veterinarijos bei aplinkosaugos įstaigų, siekiant suvaldyti grėsmes: antimikrobinį atsparumą, saugių maisto produktų vartojimą bei užkrečiamųjų ligų, kuriomis serga žmonės ir gyvūnai, plitimą.
Be laboratorijų indėlio, nebūtų įmanoma įgyvendinti racionalaus antibiotikų vartojimo strategijų, infekcijų kontrolės ar naujų vaistų sukūrimo. 2026 m. aktualu stiprinti greitąją diagnostiką (pvz., rapid AST – antimikrobinio jautrumo testus per kelias valandas), plėsti visą genomo sekvenavimą ir integruoti AI prognozes.
Lietuvoje būtina didinti mikrobiologinių tyrimų prieinamumą pirminėje grandyje, kad gydytojai galėtų greičiau gauti antibiogramą (tai laboratorinis tyrimas, nustatantis bakterijų jautrumą įvairiems antibiotikams) ir nevartoti plataus spektro antibiotikų be būtinybės.
Kova su superbakterijomis prasideda laboratorijoje – kiekvienas tinkamai atliktas tyrimas gelbsti gyvybes ir stabdo atsparumo plitimą. Jei vartojate antibiotikus – darykite tai tik pagal gydytojo nurodymą, laikykitės higienos ir prisiminkite: laboratorijų duomenys – tai mūsų visų bendras skydas prieš nematomą grėsmę. Tiksli diagnostika yra pirmas žingsnis link saugesnės ateities.
Šaltiniai:
Atnaujinimo data: 2026-02-10
Taip pat skaitykite:
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje
Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje
Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas