Parazitologiniai aplinkos tyrimai: švarus paplūdimių smėlis
Paplūdimiai susideda iš nesutvirtintų nuosėdų, esančių vandens (jūros, ežero, upės) ir sausumos sandūroje. Šiose ekosistemose tarpsta įvairios gyvybės formos. Paplūdimiai yra svarbūs rekreacinei veiklai, todėl yra įteisinami savivaldybių institucijų sprendimais ir yra prižiūrimi institucijų, atsakingų už paplūdimių ir maudyklų administravimą. Tokios įstaigos organizuoja maudyklų vandens kokybės stebėseną pagal maudyklų vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką.
Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas pakrančių priežiūrai ir valymui. Daugelis suinteresuotųjų šalių susidomėjo aplinkos poveikio keliama rizika, nes turizmas išlieka itin svarbiu ekonomikos sektoriumi daugelyje šalių.
Vienas iš žmogaus sveikatai kylančių pavojų, susijusių su paplūdimių ekosistema, yra geohelmintai. Tai yra parazitai, kurių kiaušinėlių vystymasis vyksta dirvožemyje. Geohelmintai yra paplitę visame pasaulyje. Ascaris lumbricoides, Trichuris trichiura, Ancylostoma duodenale ir Necator americanus yra pagrindiniai parazitai, kurie plinta dirvožemiu ir gali užkrėsti žmones. Lietuvoje iš jų yra paplitę A. lumbricoides ir T. trichiura (askaridės ir plaukagalviai). Jų kiaušinėliai smėlingame dirvožemyje subręsta iki kontakto su nauju šeimininku.
Tokių geohelmintų kiaušinėliai dažniau aptinkami smėlingoje dirvoje, užterštoje žmonių ar gyvūnų išmatomis. Dėl savo geologinių ypatumų smėlinguose paplūdimiuose tam tikri parazitai ir/ar jų kiaušinėliai gali lengvai išgyventi. Pavyzdžiui, geohelmintų kiaušinėliams didelė dirvožemio drėgmė yra būtina jų išlikimui, o smėlio dalelės, kurių skersmuo svyruoja nuo 0,02 iki 2 mm gali sulaikyti vandenį tarp dirvožemio dalelių tarpų. Optimali temperatūra parazitams vystytis dirvožemyje svyruoja nuo 23 iki 30 ⁰C šilumos, o viršutinė riba yra 40 ⁰C šilumos. Žemesnėje nei 17 ⁰C šilumos temperatūroje helmintų vystymasis tampa lėtesnis, o esant žemesnei temperatūrai nei 10 ⁰C šilumos, jų vystymasis visai sustoja.
Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – Higienos norma) nustato paplūdimių įrengimo sveikatos saugos, maudyklų vandens kokybės ir tyrimų metodų, maudyklų vandens charakteristikų reikalavimus, maudyklų vandens kokybės stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo apie maudyklų vandens kokybę tvarką. Higienos normos reikalavimai taikomi maudykloms, prie kurių įrengti paplūdimiai, kuriuose nepaskelbtas nuolatinis draudimas maudytis ar rekomendacija nesimaudyti. Taip pat, Higienos normoje nustatyta, kad paplūdimių smėlis dėl žmogui patogeninių helmintų ir jų kiaušinėlių turi būti tiriamas vieną kartą iki maudymosi sezono pradžios ir kas mėnesį maudymosi sezono metu, t. y., ne mažiau kaip keturis kartus.
NVSPL Parazitologinių tyrimų poskyris tiria paplūdimių smėlį pasitelkę flotacijos metodą. Rezultatai džiugina, nes per pastaruosius 3 metus, ištyrus daugiau nei 3000 mėginių, aptiktas tik vienas mėginys su dirvožemyje bręstančio žmogui patogeniško parazito kiaušinėliais.
Taigi, paplūdimiams ir juose galimai esantiems geohelmintų kiaušinėliams reikia skirti ypatingą dėmesį dėl plataus geografinio paplitimo, prisitaikymo prie aplinkos sąlygų ir poveikio žmogui. Būtina ateityje ir toliau atlikti paplūdimių smėlių tyrimus ir stebėti paplūdimių užterštumą geohelmintų kiaušinėliais.
Daugiau informacijos apie NVSPL atliekamus parazitologinius tyrimus rasite čia.
Parengė Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė Akvilė Jucevičiūtė.
Atnaujinimo data: 2025-06-05
Taip pat skaitykite:
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje
Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje
Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas