Retos ir pavojingos užkrečiamosios ligos Lietuvoje 2024 m.
Kokios ligos yra laikomos retomis?
Kiekvienais metais vasario 28-ąją dieną pasaulyje minima retųjų ligų diena. Retoms ligoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, o likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt.
Retų užkrečiamųjų ligų atvejų skaičius 2024 m. (NVSC duomenys)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 2023 m. buvo užregistruoti 46 legioneliozės, 18 listeriozės, 25 tuliaremijos, 1 beždžionių raupų, 9 Dengės karštligės ir 5 maliarijos atvejai. Botulizmo, juodligės, leptospirozės, bruceliozės, choleros, Ebola virusinės ligos, geltonosios karštligės, hemoraginės karštligės su inkstų sindromu, Lasos karštligės, maro, Marburgo virusinės ligos ir raupų atvejų nebuvo nustatyta.
Retų užkrečiamųjų ligų diagnostika Lietuvoje
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka įvairių retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimus. Šiuos tyrimus atlieka Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyris, taikydamas mikrobiologinius (bruceliozės, juodligės, maro, tuliaremijos, choleros ir kitų vibriozių, leptospirozės, legioneliozės ir kitų retų ligų sukėlėjų mikrobiologiniai pasėliai, išskirtų mikroorganizmų kultūrų tipavimas), serologinius (leptospirozės ir bruceliozės antikūnų nustatymas agliutinacijos metodu) metodus.
Visą aktualią informaciją apie ėminių tipus, jų paėmimo, transportavimo ir laikymo reikalavimus, tyrimų atlikimo terminus galite rasti čia. Jei turite papildomų klausimų, galite kreiptis į Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėją, medicinos biologą Joną Žvirgždą tel. +370 609 85 884 ir / ar el. p. [email protected]
Legioneliozė
Legioneliozė – terminas, apibūdinantis pneumonines ir ne pneumonines Legionella genties bakterijų sukeltas infekcijos formas.
Legionella dažniausiai sukelia vieną iš dviejų plaučių ligų:
- Legioneliozę – sunkią pneumoniją;
- Pontiako karštligę - lengvą kvėpavimo takų ligą be pneumonijos.
Retais atvejais Legionella gali sukelti infekcijas už plaučių ribų, pvz., širdies ar žaizdų infekcijas.
Legioneliozės simptomai paprastai atsiranda po 2–14 dienų po kontakto su Legionella bakterijomis. Tačiau tai gali užtrukti ilgiau. Legioneliozės simptomai yra panašūs į kitų tipų pneumoniją:
- Kosulys;
- Karščiavimas;
- Galvos skausmas;
- Raumenų skausmai;
- Dusulys;
- Taip pat gali pasireikšti kiti simptomai, tokie kaip sumišimas, viduriavimas ar pykinimas.
Rizikos veiksniai
Dauguma sveikų žmonių, po kontakto su Legionella, nesuserga. Didesnė rizika susirgti, yra šiems žmonėms:
- Esami arba buvę rūkaliai;
- 50 metų ir vyresni žmonės;
- Žmonės, turintys specifinių sveikatos problemų (vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, enfizema, diabetas, inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas, imuninės sistemos sutrikimai).
Infekcijos šaltiniai yra vandens sistemos ir įrenginiai. Bakterijos gali tapti sveikatos problema, kai jos auga ir plinta žmogaus sukurtose pastatų vandens sistemose, tokiose kaip:
- Dušo galvutės, maišytuvai;
- Karštos vonios (kubilai, sūkurinės vonios ir kt.);
- Dekoratyviniai fontanai;
- Karšto vandens rezervuarai ir šildytuvai;
- Didelės, sudėtingos santechnikos sistemos;
- Aušinimo bokštai.
Siekiant užkirsti kelią legioneliozei yra svarbiausia sumažinti legionelių augimo ir plitimo riziką. Daugiau informacijos apie legioneliozės prevenciją galite rasti čia.
Legioneliozės diagnostika
Krūtinės ląstos rentgenograma leidžia įvertinti, ar sergama pneumonija. Norint išsiaiškinti, ar pneumonijos priežastis yra Legionella genties bakterijos, reikia atlikti laboratorinius tyrimus:
- Legionella antigeno nustatymas šlapime;
- Kvėpavimo takų išskyrų ėminių tyrimai (skrepliai, bronchų aspiratas, bronchoalveolinis lavažas ir kt.);
- Legioneliozės antikūnų nustatymas kraujo serume.
Legioneliozė gydoma antibiotikais. Dauguma šios ligos atvejų gali būti sėkmingai gydomi. Ankstyvas ligos nustatymas ir gydymas gali padidinti tikimybę pasveikti. Susirgę legionelioze sveiki žmonės dažniausiai pasveiksta, tačiau jiems dažnai prireikia gydymo ligoninėje.
Galimos legioneliozės komplikacijos:
- Plaučių nepakankamumas;
- Mirtis.
Maždaug 1 iš 10 žmonių, susirgusių legionelioze, miršta dėl ligos komplikacijų.
Listeriozė
Listeriozė – tai gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija pavojingiausia nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.
Ligos formos
Listeriozė skirstoma į dvi ligos formas – invazinę ir neinvazinę (žarnyno). Invazinė listeriozės forma išsivysto bakterijoms išplitus už žarnyno ribų. Šios listeriozės formos simptomai pasireiškia per dvi savaites suvalgius listerijomis užkrėsto maisto.
Invazinės listeriozės simptomai:
- Nėščioms moterims: karščiavimas, į gripą panašūs simptomai, tokie kaip raumenų skausmai ir nuovargis;
- Kitiems žmonėms: karščiavimas, į gripą panašūs simptomai, tokie kaip raumenų skausmai ir nuovargis, galvos skausmas, sustingęs kaklas, sumišimas, pusiausvyros praradimas.
Nėščiosioms simptomai dažniausiai būna lengvi arba išvis nepasireiškia. Infekcija dažniausiai sukelia persileidimą, negyvagimio gimimą, priešlaikinį gimdymą arba naujagimio gyvybei pavojingas infekcijas. Kitiems žmonėms gali pasireikšti sunkūs ligos simptomai (sepsis, meningitas, mirtis).
Neinvazinės (žarnyno) listeriozės simptomai dažniausiai būna viduriavimas ir vėmimas. Simptomai dažniausiai būna lengvi. Žmonėms, sergantiems žarnyno ligomis yra didesnė invazinės listeriozės rizika.
Rizikos veiksniai
Listeriozė gali būti ypač pavojinga šiems žmonėms:
- Nėščios moterys;
- Naujagimiai;
- 65 metų ir vyresni suaugusieji;
- Žmonės su susilpnėjusia imunine sistema.
Laboratorinė diagnostika
Listeriozė dažniausiai diagnozuojama laboratorinių tyrimų metu iš sergančio žmogaus kūno skysčių ar audinių ėminių išauginus, ar kitu būdu (molekuliniai ir serologiniai tyrimai) aptikus listerijas ar antikūnus prieš jas.
Daugiau informacijos apie šią ligą, jos simptomus, prevenciją ir kontrolę galite rasti čia.
Tuliaremija
Tularemija yra liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės (zoonozė). Šią ligą sukelia bakterija Francisella tularensis, kuri parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Žmonės šia liga gali užsikrėsti šiais būdais:
- Erkių, uodų ir aklių įkandimai;
- Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais per odą, gleivines;
- Užterštas vanduo;
- Užkrėsti maisto produktai;
- Užterštų aerozolių garai arba dirvožemio dulkės;
- Bioterorizmo atveju.
Inkubacinis periodas vidutiniškai tęsiasi 3–7 dienas, bet gali trukti ir iki 2–3 savaičių.
Simptomai:
- Liga prasideda nuo intoksikacijos ir temperatūros padidėjimo iki 38–40°C;
- Drebulys;
- Galvos bei raumenų skausmai;
- Bendras silpnumas;
- Blogas apetitas;
- Įvairūs bėrimai (eriteminis, makulopapulinis, rozeolinis, petechinis);
- Bradikardija;
- Kraujo spaudimo sumažėjimas;
- Padidėjusios kepenys, blužnis, limfmazgiai.
Laboratorinė diagnostika
- F. tularensis išskyrimas iš klinikinio mėginio. Priklausomai nuo ligos formos, yra tiriami ėminiai iš opos, junginės tepinėliai, limfmazgių aspiratai arba biopsijos, kraujo, kvėpavimo takų ėminiai (pvz., pleuros skystis);
- Antikūnų nustatymas poriniuose kraujo serumo ėminiuose. Idealiu atveju pirmasis serumo ėminys turėtų būti paimtas ūminės ligos fazės metu (per pirmąją savaitę nuo ligos pradžios), o antrasis serumo ėminys – po 2–3 savaičių;
- F. tularensis aptikimas ėminyje molekuliniais tyrimų metodais;
- F. tularensis aptikimas klinikiniame ėminyje imunohistocheminiu dažymu.
Beždžionių raupai
Beždžionių raupai – tai reta virusinė liga, sukelianti ūminės virusinės infekcijos simptomus (karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmą) ir spuogus ar pūsleles primenančio bėrimo atsiradimą. Ligos sukėlėjas yra beždžionių raupų virusas (MPXV), priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Žinomos 2 beždžionių raupų viruso linijos: I ir II, kurie dar tipuojami Ia, Ib ir IIa, IIb.
Europos skiepijimo informacijos portalo duomenimis, 2022 m. pirmą kartą ES ir visame pasaulyje buvo pranešta apie didelį šios ligos atvejų skaičių tose šalyse, kuriose ji nebuvo paplitusi. 2022 m. įvykusio protrūkio metu ES ir (arba) EEE šalyse užregistruota daugiau kaip 20 000 atvejų. Šie atvejai nebuvo susiję su kelionėmis į tas vietoves, kur beždžionių raupai buvo paplitę praeityje. 2023 m. lapkričio mėn. Kongo Demokratinėje Respublikoje (Kongo DR) nustatyta nauja beždžionių raupų Ib linijos atmaina. Ši atmaina išplito į kelias kitas Afrikos šalis ir paskatino Pasaulio sveikatos organizaciją 2024 m. rugpjūčio 14 d. paskelbti tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją. Nuo to laiko (2024 m. lapkričio mėn. duomenimis) pranešta tik apie keletą beždžionių raupų Ib linijos atvejų už Afrikos ribų.
Žmonės šia liga gali užsikrėsti:
- Artimo fizinio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu per bėrimus, organizmo skysčius (odos pažeidimų išskyras, pūlius arba kraują) ir šašus;
- Per užkrėstus drabužius, patalynę, rankšluosčius, indus, stalo įrankius;
- Lytinių santykių metu, kurie dėl artimo ir ilgesnio kontakto didina užsikrėtimo tikimybę;
- Oro lašeliniu būdu nuo sergančio žmogaus, bet tik ilgo sąlyčio metu, kvėpuojant veidas į veidą;
- Per kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais, įkandimus;
- Užsikrėtus nėštumo metu, virusas gali būti perduotas vaisiui.
Simptomai
Beždžionių raupai pasireiškia pažeidimais, kuriuos gali būti sunku atskirti nuo kitų raupų virusų sukeliamų infekcijų ir, kai kuriais atvejais, vėjaraupių požymių.
- Karščiavimas;
- Galvos skausmas;
- Šaltkrėtis;
- Išsekimas;
- Patinę limfmazgiai;
- Nugaros ir raumenų skausmas;
- Gleivinės pažeidimai ir odos bėrimas.
Bėrimas gali pasireikšti prieš atsirandant kitiems simptomams arba jau jiems atsiradus. Paprastai išberiamas veidas, plaštakos, pėdos, sritys aplink genitalijas ar išangę. Dažnai odos pažeidimai iš pradžių atrodo kaip dėmelės, kurios pavirsta skysčio pripildytomis pūslelėmis, vėliau susiformuoja šašas ir jam nukritus oda visiškai sugyja.
Laboratorinė diagnostika
Beždžionių raupai diagnozuojami nustatant viruso DNR klinikiniuose ėminiuose.
Maliarija
Maliarija yra gyvybei pavojinga liga, kurią žmonėms perduoda kai kurios uodų rūšys. Maliarija yra labiausiai paplitusi atogrąžų šalyse, tačiau Anopheles genties uodų galima rasti visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Infekciją sukelia Plasmodium genties parazitai patekę į žmogaus organizmą su uodo patelės seilėmis.
Žmonės šia liga gali užsikrėsti:
- Įgėlus infekuotai Anopheles genties uodo patelei;
- Retais atvejais galimi kiti užsikrėtimo būdai – perpilant užkrėstą donoro kraują (transfuzinis užsikrėtimo kelias), persodinant organus (transplantacinis), pažeidus aseptikos taisykles užkratas gali būti perduotas per švirkštus ir adatas;
- Endeminėse vietovėse pasitaiko įgimtos maliarijos atvejų, kai užkratas patenka į vaisių per pažeistą placentą ar gimdymo metu susimaišius motinos ir kūdikio kraujui (transplacentinis perdavimo kelias).
Simtomai
- Pirmieji maliarijos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas ir šaltkrėtis;
- Didelis nuovargis, išsekimas;
- Sutrikusi sąmonė;
- Daugybiniai traukuliai;
- Apsunkintas kvėpavimas;
- Tamsus arba su krauju šlapimas;
- Gelta (akių ir odos pageltimas);
- Nenormalus kraujavimas.
Ligos simptomai gali būti lengvi, ypač tiems asmenims, kurie anksčiau sirgo maliarija. Kadangi kai kurie maliarijos simptomai nėra specifiniai, labai svarbi ankstyva diagnostika. Kai kurios maliarijos rūšys gali sukelti ypač sunkias ligos formas ir mirtį. Didesnė rizika yra kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, keliautojams ir žmonėms, sergantiems ŽIV ar AIDS. Maliarijos infekcija nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba mažo svorio kūdikio gimimą.
Laboratorinė diagnostika
- Mikroskopinis kraujo tyrimas yra auksinis standartas laboratoriniam maliarijos parazitų patvirtinimui;
- Greitieji diagnostiniai testai;
- Maliarijos sukėlėjo aptikimas klinikiniuose ėminiuose molekuliniais metodais.
Dengės karštligė
Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengės virusas. Dengės virusas priklauso Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai. Skiriami 4 viruso serotipai (DENV1, DENV2, DENV3 ir DENV4). Dengės karštligė plinta per infekuotų uodų įgėlimus (transmisinis būdas). Pagrindiniai viruso pernešėjai yra Aedes aegypti uodai. Kiti Aedes genties uodai, pvz., Aedes albopictus, taip pat platina virusą, tačiau jų vaidmuo viruso platinime mažesnis nei Aedes aegypti.
Užsikrėtimo būdai
- Dengės karštligė plinta per uodų įkandimus;
- Moteris, užsikrėtusi Dengės virusu nėštumo metu, gali perduoti virusą vaisiui.
Simptomai
Simptomai gali pasireikšti po 4-10 dienų nuo užsikrėtimo. Pagrindiniai simptomai yra:
- Staigus karščiavimas (iki 40°C);
- Galvos skausmas;
- Raumenų ir sąnarių skausmai (kartais vadinama "kaulų laužymu");
- Bėrimas (gali pasirodyti po kelių dienų nuo karščiavimo pradžios);
- Pykinimas ir vėmimas;
- Apetito stoka;
- Kraujavimas (pavyzdžiui, kraujavimas iš nosies ar dantenų);
- Išsekimas ir silpnumas.
Dengės karštligė gali būti lengva, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkesnės jos formos, tokios kaip Dengės hemoraginė karštligė arba Dengės šoko sindromas, kurie gali būti gyvybei pavojingi.
Laboratorinė diagnostika
- Serologiniai tyrimai;
- Viruso RNR nustatymas molekuliniais metodais.
Parengė Klinikinių tyrimų skyriaus Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėjas, medicinos biologas Jonas Žvirgždas.
Literatūros sąrašas:
About listeria infection. (2024, Rugpjūčio 2). Listeria Infection (Listeriosis). https://www.cdc.gov/listeria/about/index.html
About Tularemia. (2024, Gegužės 15). Tularemia. https://www.cdc.gov/tularemia/about/index.html
Dengue. (2024, Gegužės 13). Dengue. https://www.cdc.gov/dengue/index.html
How Mpox spreads. (2025, Sausio 30). Mpox. https://www.cdc.gov/mpox/causes/index.html
Legionella (Legionnaires’ disease and Pontiac fever). (2024, Sausio 29). Legionella (Legionnaires’ Disease and Pontiac Fever). https://www.cdc.gov/legionella/index.html
Malaria. (n.d.). Malaria. https://www.cdc.gov/malaria/index.html
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2024, Vasario 22). Dengės karštligė.https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/d-1/denges-karstlige/
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2024, Lapkričio 28). Legioneliozė. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/l-1/legionelioze/
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2024, Lapkričio 19). Listeriozė, naujagimio listeriozė.https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/l-1/listerioze/
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2024, Rugpjūčio 14). Maliarija. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/m-1/maliarija/
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2023, Lapkričio 20). Tuliaremija.https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/t/tuliaremija/
Website, N. (2024, Birželio 14). Listeriosis. nhs.uk. https://www.nhs.uk/conditions/listeriosis/
World Health Organization: WHO & World Health Organization: WHO. (2024a, Balandžio 23). Dengue and severe dengue. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dengue-and-severe-dengue
World Health Organization: WHO. (2022, Rugsėjo 6). Legionellosis. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/legionellosis
World Health Organization: WHO. (2018, Vasario 20). Listeriosis. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/listeriosis
World Health Organization: WHO & World Health Organization: WHO. (2024b, Gruodžio 11). Malaria. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/malaria
World Health Organization: WHO & World Health Organization: WHO. (2024, Rugpjūčio 26). Mpox. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mpox
Atnaujinimo data: 2025-05-13
Taip pat skaitykite:
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje
Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje
Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas