Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų serologinė diagnostika bei paplitimas Lietuvoje
Kas yra serologinė diagnostika?
Serologinė diagnostika – tai diagnostiniai metodai, pagrįsti specifinių antikūnų ar antigenų nustatymu kraujo serume.
Kai organizmas susiduria su infekcija (pvz., virusu ar bakterija), imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus – baltymus, kurie padeda kovoti su infekcija. Serologinių tyrimų metu ieškoma šių ligos sukėlėjui specifiškų antikūnų arba kartais ir pačių ligos sukėlėjų arba jų specifinių struktūrų (antigenų).
Antigenas – tai medžiaga (dažniausiai baltymas ar polisacharidas), kurią organizmas atpažįsta kaip svetimą ir į kurią imuninė sistema reaguoja, gamindama antikūnus arba aktyvindama kitus gynybos mechanizmus.
Populiariausi serologinės diagnostikos metodai yra ELISA, Western blot, agliutinacijos testai ir imunofluorescencijos testai.
Kada taikomi serologinės diagnostikos metodai?
Šie metodai taikomi, kai:
- Neįmanoma lengvai išskirti paties sukėlėjo (pvz., viruso, bakterijos ar parazito);
- Simptomai yra nespecifiniai ar pasireiškia tik po ilgo laiko (pvz., lėtinės infekcijos);
- Infekcija yra pavojinga arba greitai progresuoja ir reikia greitai gaunamų tyrimų rezultatų;
- Siekiant papildyti / patikslinti gautus kitų diagnostinių tyrimų rezultatus.
Kokios retos ir pavojingos užkrečiamosios ligos gali būti diagnozuojamos taikant serologinius metodus?
Serologinių tyrimų metodų pritaikymas užkrečiamųjų ligų diagnostikai yra ypač platus. Taikant šiuos metodus gali būti diagnozuojamos retos ir pavojingos bakterinės (pvz., leptospirozė, tuliaremija, bruceliozė), virusinės (Ebola virusinė liga, Marburgo hemoraginė karštligė, Lassa karštligė ir kt.) ar parazitų (tripanosomozė, cisticerkozė, leišmanijozė ir kt.) sukeltos užkrečiamosios ligos.
Koks yra retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejų skaičius Lietuvoje?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020–2024 m. laikotarpiu buvo nustatyti pavieniai leptospirozės, bruceliozės ir beždžionių raupų (didžiausias skaičius 2022 m.) atvejai. Taip pat, minėtu laikotarpiu buvo stebėtas tuliaremijos ir Dengės karštligės atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas.
1 pav. Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejų skaičius Lietuvoje 2020–2024 m.
Kas yra tuliaremija?
Tuliaremija yra ūmi zoonozė – liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis.
Žmonės šia liga gali užsikrėsti keliais būdais:
- Erkių, uodų ir kitų vabzdžių įkandimai;
- Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais;
- Užterštas maistas, vanduo;
- Užkrėsti aerozoliai arba dirvožemio dulkės;
- Bioterorizmas.
Bendri tuliaremijos simptomai:
- Staigi aukšta temperatūra (karščiavimas);
- Šaltkrėtis;
- Galvos skausmas.
Tuliaremija užsikrėtusiems asmenims būdingi bendri simptomai, tokie kaip staigus sukarščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis, svorio kritimas, pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ir kt. Specifiniai simptomai priklauso nuo to, kaip žmogus užsikrėtė, t. y. nuo infekcijos sukėlėjo patekimo vietos. Remiantis specifiniais simptomais, tuliaremija skirstoma į buboninę formą, opinę-buboninę formą, akių-buboninę formą, angininę-buboninę formą, plaučių formą, abdominalinę formą, generalizuotą formą ir kt..
Kas yra Dengės karštligė?
Dengės karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengės virusas. Dengės virusas priklauso Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai. Skiriami 4 viruso serotipai (DENV1, DENV2, DENV3 ir DENV4). Dengės karštligė plinta per infekuotų uodų įgėlimus (transmisinis būdas). Pagrindiniai viruso pernešėjai yra Aedes aegypti uodai. Kiti Aedes genties uodai, pvz., Aedes albopictus, taip pat platina virusą, tačiau jų vaidmuo viruso platinime mažesnis nei Aedes aegypti. Ši infekcija yra paplitusi tropinio ir subtropinio klimato regionuose.
Užsikrėtimo būdai:
- Uodų įkandimai;
- Moteris, užsikrėtusi Dengės virusu nėštumo metu, gali perduoti virusą vaisiui.
Asmenims, užsikrėtusiems Dengės karštlige būdingi simptomai yra staigus karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai, bėrimas, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, kraujavimas (iš dantenų, nosies), išsekimas, silpnumas.
Dengės karštligė gali būti lengva, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkesnės jos formos, tokios kaip Dengės hemoraginė karštligė arba Dengės šoko sindromas, kurie gali būti gyvybei pavojingi.
Daugiau informacijos apie retas ir pavojingas užkrečiamąsias ligas Lietuvoje galite rasti čia.
Informaciją apie Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliekamus laboratorinius tyrimus galite rasti čia.
Parengė Klinikinių tyrimų skyriaus Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėjas, medicinos biologas Jonas Žvirgždas.
Literatūros sąrašas:
- About Tularemia. (2024, Gruodžio 15). Tularemia.https://www.cdc.gov/tularemia/about/index.html;
- Dengės karštligė. (2024, Vasario 22). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/d-1/denges-karstlige/;
- Symptoms of dengue and testing. (2024, Gegužės 14). Dengue.https://www.cdc.gov/dengue/signs-symptoms/index.html;
- Tuliaremija. (2023, Lapkričio 20). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/t/tuliaremija/.
Atnaujinimo data: 2025-04-30
Taip pat skaitykite:
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje
Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje
Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas