Tuberkuliozės diena: laboratoriniai diagnostikos metodai
Tuberkuliozės diena: laboratoriniai diagnostikos metodai
1993 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tuberkuliozę paskelbė pasauline problema, o šios ligos kontrolę – prioritetine veikla. Tuberkuliozė ir šiomis dienomis išlieka viena svarbiausių globalių sveikatos problemų. Kasmet tuberkulioze suserga 10 milijonų žmonių ir, nors tai yra išgydoma liga, nuo jos kasmet miršta apie 1,5 milijono žmonių.
Tuberkuliozė – tai lėtinė, oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kurią dažniausiai sukelia Mycobacterium tuberculosis (M. tuberculosis) bakterija. Tuberkuliozė įprastai pažeidžia plaučius, tačiau liga gali būti ir ekstrapulmoninė - tai reiškia, kad gali būti pažeidžiami ir kiti organai. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, kuris kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas išskiria tuberkuliozės mikobakterijų turinčius aerozolius. Svarbu paminėti, kad kontaktas su sergančiuoju nereiškia, jog bus susergama aktyvia tuberkuliozės forma. Apie 90 % užsikrėtusiųjų organizme tuberkuliozės bakterijos gali išlikti nesukeldamos simptomų. Tokia būklė vadinama latentine tuberkulioze.
Esminis tuberkuliozės priežiūros žingsnis yra greiti ir tikslūs tyrimai. Tuberkuliozės diagnostika yra sudėtinga, todėl rekomenduojama derinti kelis tyrimo metodus, o rezultatus vertinti kompleksiškai. Laiku nustačius ligą galima greičiau pradėti gydymą, pagerinti paciento ligos prognozę bei sumažinti infekcijos plitimo mastą visuomenėje.
Šiandien tuberkuliozės diagnostikoje naudojami keli skirtingi laboratoriniai metodai. Jie skirstomi į tris pagrindines grupes: mikrobiologinius, molekulinius ir imunologinius tyrimus.
Mikrobiologiniai (bakteriologiniai) tuberkuliozės diagnostikos metodai
Rūgščiai atsparių bakterijų (RAB) mikroskopija
RAB mikroskopija leidžia aptikti rūgščiai atsparias bakterijas, tačiau tai nėra specifiškas tuberkuliozės mikobakterijoms nustatyti metodas. Mikroskopuojant aptinkamos ir kitos rūgščiai atsparios bakterijos, pavyzdžiui, Nocardia spp. ir kitos, kurios nėra tuberkuliozės mikobakterijos. Todėl mikroskopija labiau tinkama gydymo efektyvumo kontrolei.
Pasėliai į standžiąsias ir skystąsias mitybines terpes
Bakterijų pasėlis specialiose mitybinėse terpėse yra kur kas tikslesnis metodas, todėl šis tyrimas tuberkuliozės diagnostikoje laikomas „auksiniu standartu“. Pasėlyje išaugintas bakterijas galima ne tik tiksliai identifikuoti, toliau galima atlikti fenotipinius jautrumo vaistams tyrimus bei genetinius tyrimus. Mikobakterijų auginimas pasėliuose taip pat leidžia parinkti gydytojui efektyviausią gydymą ir stebėti jo eigą. Tai nepakeičiama priemonė, be kurios šios ligos diagnostika ir gydymas būtų gerokai sudėtingesni.
Molekuliniai tuberkuliozės diagnostikos metodai
Molekuliniai tuberkuliozės diagnostikos metodai - tai metodai, tyrinėjantys DNR. M. tuberculosis bakterijų kompleksui priklausančių sukėlėjų DNR identifikuojama pagal genus, nustatomus realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu. Molekuliniai diagnostikos metodai pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu, greitai gaunamais rezultatais bei suteikia galimybę tuo pačiu metu identifikuoti vaistams atsparius genus. Šie privalumai rodo didelę taikomąją šių tyrimų vertę diagnozuojant ir gydant klinikinę tuberkuliozę.
Imunologiniai tuberkuliozės diagnostikos metodai
Plačiausiai žinomas imunologinis tuberkuliozės diagnostikos metodas – tuberkulino mėginys, dar kitaip vadinamas Mantu testu. Šis tyrimas pagrįstas tuberkulino (iš susilpnintų tuberkuliozės mikobakterijų išskirto baltymo) injekcija po oda, po kurios stebima. Po 48–72 valandų sveikatos priežiūros specialistas vertina organizmo reakciją pagal mėginio vietos išvaizdą.
Mantu yra nebrangus ir nesudėtingas tyrimo metodas, todėl daugelyje šalių jis išlieka pagrindiniu tuberkuliozės tyrimo metodu. Vis dėlto šio metodo rezultatams įtakos gali turėti ankstesnė BCG (tuberkuliozės) vakcinacija, imuninė paciento būklė, amžius bei kitos priežastys, dėl kurių gali būti gaunami tiek klaidingai teigiami, tiek klaidingai neigiami rezultatai.
Dar vienas imunologinės diagnostikos metodas – interferono gama išskyrimo tyrimas (IGRA). Šis iš kraujo atliekamas tyrimas netiesiogiai atspindi infekciją, kai po stimuliacijos specifiniais antigenais matuojami iš T ląstelių išsiskiriančio interferono-γ lygiai. IGRA atlieka labai svarbų vaidmenį diagnozuojant latentinę tuberkuliozės infekciją ir vis dažniau naudojamas atrankinei patikrai endeminiuose regionuose bei didelės rizikos populiacijose. Šis tyrimas pasižymi puikiu specifiškumu ir jautrumu, taip pat verta paminėti, kad tyrimo rezultatams įtakos neturi BCG vakcinacija.
Nepaisant tyrimų įvairovės nėra vieno universalaus diagnostikos metodo, tinkamo visoms situacijoms. Sėkminga ligos kontrolė priklauso nuo ankstyvos, tikslios ir kompleksinės diagnostikos, leidžiančios laiku pradėti tinkamą gydymą bei sumažinti infekcijos plitimą. Skirtingų laboratorinių metodų – mikrobiologinių, molekulinių ir imunologinių – derinimas sudaro galimybę tiksliau nustatyti tiek aktyvią, tiek latentinę tuberkuliozės formą bei įvertinti atsparumą vaistams.
Nuosekli diagnostika, veiksmingas gydymas, rizikos grupių patikra ir visuomenės švietimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo tuberkuliozės. Dėl šių priežasčių tuberkuliozės kontrolė išlieka viena svarbiausių šiuolaikinės sveikatos apsaugos sistemos užduočių, reikalaujanti nuolatinio dėmesio, tarptautinio bendradarbiavimo ir mokslo pažangos.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) atlieka imuninio atsako į M. tuberculosis (QuantiFERON-TB Gold) nustatymo tyrimą. QuantiFERON-TB Gold – iš veninio kraujo atliekamas tyrimas, padedantis diagnozuoti tuberkuliozę ar tuberkuliozės infekciją vaikams ir suaugusiems. Šis tyrimas parodo, kaip į tuberkuliozės sukėlėjus reaguoja organizmo imuninė sistema.
Parengė: NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Serologinių tyrimų poskyrio medicinos biologės
Simona Misiūnaitė ir Vaida Šovinytė.
Šaltiniai:
Song, Q., Liu, J., & Wang, C. (2026). Tuberculosis: Clinical Laboratory Diagnostic Techniques and Future Perspectives. Vaccines, 14(1), 38. https://doi.org/10.3390/vaccines14010038
https://www.who.int/health-topics/tuberculosis#tab=tab_1
https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/handbook-diagnostic-methods-tb_0.pdf
Atnaujinimo data: 2026-03-10
Taip pat skaitykite:
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje
Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje
NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje
Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas