Skip to main content
2025-05-22

Zoonozės Lietuvoje: pavojus sveikatai ar tik retas atvejis?

Iliustracija

Kas yra zoonozės?

Zoonozės – tai infekcinės ligos, kurias stuburiniai gyvūnai perduoda žmogui. Zoonozes gali sukelti bakterijos, virusai, parazitai ir prionai. Šie sukėlėjai plinta tiesioginio kontakto būdu arba per maistą, vandenį ar aplinką.

Zoonozės kelia didelę riziką visuomenės sveikatai visame pasaulyje dėl artimo žmogaus ryšio su gyvūnais žemės ūkyje, kaip augintiniais ar natūralioje aplinkoje. Be to, zoonozės gali sutrikdyti gyvūninės kilmės produktų gamybą ir prekybą tiek maistui, tiek kitiems tikslams.

Zoonozės sudaro didelę dalį naujai nustatytų ir jau egzistuojančiųinfekcinių ligų atvejų. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV, prasideda kaip zoonozės, tačiau vėliau mutuoja į tik žmonėms būdingas atmainas. Zoonozės gali sukelti pasikartojančius ligų protrūkius, pavyzdžiui, Ebolos virusinė liga ar salmoneliozė. Kai kurios zoonozės, pavyzdžiui, naujasis koronavirusas, sukeliantis COVID-19, gali sukelti pasaulines pandemijas.

Zoonozės gali būti klasifikuojamos:

  • pagal perdavimo mechanizmą: antropozoonozės, zooantroponozės, amfiksenozės;
  • pagal perdavimo būdą: tiesioginės ir netiesioginės zoonozės;
  • pagal sukėlėjo vystymosi ciklą: tiesioginės zoonozės, ciklozoonozės, metazoonozės, saprozoonozės;
  • pagal sukėlėją (dažniausiai naudojama klasifikacija): bakterinės, virusinės, parazitinės ir prionų sukeliamos;
  • pagal gyvūnų rūšis: paukščių, kiaulių, galvijų ir kt.

Kaip užkirsti kelią zoonozių plitimui?

Zoonozių prevencijos būdai skiriasi priklausomai nuo jas sukeliančio patogeno. Yra žinoma keletas veiksmingų būdų, padedančių sumažinti riziką tiek bendruomenės, tiek ir asmeniniu lygmeniu. Viena iš jų yra saugios gyvūnų priežiūros gairės žemės ūkio sektoriuje, kurios padeda sumažinti maistu plintančių zoonozių protrūkių riziką per tokius produktus kaip mėsa, kiaušiniai, pieno produktai ar kai kurios daržovės. Švaraus geriamojo vandens standartai, atliekų šalinimo reikalavimai bei paviršinio vandens apsauga natūralioje aplinkoje taip pat yra labai svarbi zoonozių prevencijos sudedamoji dalis. Švietimo kampanijos, skatinančios plauti rankas po kontakto su gyvūnais bei kiti su kasdiene buitimi susiję elgsenos pokyčiai, gali padėti sumažinti zoonozinių ligų plitimą bendruomenėje jų protrūkio metu.

Vienas iš zoonozių priežiūrą ir kontrolę apsunkinančių veiksnių yra antimikrobinis atsparumas. Antibiotikų naudojimas maistui auginamiems gyvūnams yra plačiai paplitęs. Tai didina vaistams atsparių zoonozinių patogenų atmainų atsiradimo ir greito plitimo tarp gyvūnų bei žmonių riziką.

Apsaugos nuo zoonozių būdai ir priemonės:

  1. Asmeninė higiena ir imunizacija:
  • reguliarus rankų plovimas po sąlyčio su gyvūnais, jų aplinka ar išmatomis;
  • naudojimasis apsauginėmis priemonėmis (pvz., pirštinėmis, kaukėmis) dirbant su gyvūnais;
  • skiepai (erkinis encefalitas).
  1. Maisto sauga:
  • vengti vartoti nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, kiaušinius, pieną;
  • tinkamai valyti maisto ruošimo paviršius ir tinkamai atskirti maisto produktus (pvz., žalią mėsą nuo kitų produktų).
  1. Gyvūnų sveikatos priežiūra:
  • reguliarus naminių gyvūnų skiepijimas (pvz., nuo pasiutligės);
  • parazitų (blusų, erkių, helmintų) kontrolė;
  • veterinarinė priežiūra ir ligų stebėsena.
  1. Aplinkos kontrolė:
  • vengti kontakto su laukiniais gyvūnais;
  • naikinti graužikus ir jų buveines;
  • tinkamai tvarkyti gyvūninės kilmės atliekas.
  1. Informavimas ir švietimas:
  • visuomenės švietimas apie galimus pavojus ir apsisaugojimo priemones;
  • mokymai rizikos grupėms (pvz., ūkininkams, veterinarams, medikams).
  1. Kelionių metu:
  • vengti kontakto su nepažįstamais gyvūnais;
  • naudoti repelentus nuo vabzdžių tropiniuose kraštuose;

Kam kyla didžiausia rizika susirgti zoonozėmis?

Zoonozių sukėlėjai gali būti perduoti žmonėms kontakto su naminiais, žemės ūkio ar laukiniais gyvūnais metu. Ypač didelę riziką kelia turgavietės ir kitos prekybos vietos, kuriose prekiaujama laukinių gyvūnų mėsa ar jos produktais, per kuriuos gali plisti daug įvairių patogenų. Žemės ūkio darbuotojai regionuose, kur plačiai naudojami antibiotikai ūkiniams gyvūnams, gali turėti didesnę riziką užsikrėsti patogenais, atspariais antimikrobiniams vaistams. Žmonės, gyvenantys šalia laukinių teritorijų arba pusiau urbanizuotose vietovėse, kur dažniau pasitaiko laukinių gyvūnų, tokių kaip žiurkės, lapės ar meškėnai, taip pat yra rizikos grupėje. Urbanizacija ir natūralių buveinių naikinimas didina žmonių kontakto su laukiniais gyvūnais tikimybę ir zoonozių plitimo riziką.

Kokia yra zoonozių epidemiologinė situacija Lietuvoje?

Lietuvoje 2020–2024 m. laikotarpiu dažniausios bakterinės kilmės zoonozės buvo Laimo liga (25 175 atvejai), kampilobakteriozė (2 825 atv.), salmonelių sukeltos infekcijos (1706 atv.), listeriozė (65 atv.) ir tuliaremija (62 atv.). Tai pat minėtu laikotarpiu buvo nustatyti pavieniai bruceliozės, Chlamydia psittaci sukeltos infekcijos ir leptospirozės atvejai (1 pav.).

1 pav. Bakterinės kilmės zoonozių atvejų skaičius Lietuvoje 2020–2024 m. laikotarpiu

Dažniausia virusų sukelta zoonozė buvo erkinis encefalitas (2 817 atv.). Taip pat buvo nustatyti 33 Dengės karštligės, 6 beždžionių raupų ir 1 Zika virusinės infekcijos atvejis (2 pav.).

 2 pav. Erkinio encefalito atvejų skaičius Lietuvoje 2020–2024 m. laikotarpiu.

3 pav. Parazitų sukeltų zoonozių atvejų skaičius Lietuvoje 2020–2024 m. laikotarpiu.

Taip pat per minėtą laikotarpį buvo nustatyti 4 Creutzfeldt–Jakob ligos – kempinligės (prionų sukeliama liga) atvejai.

Ar zoonozės kelia realų pavojų žmogui?

Stebint epidemiologines zoonozių tendencijas Lietuvoje, galima teigti, kad ši ligų grupė sukelia gana didelį skaičių žmonėms pavojingų ligų atvejų. Dėl šios priežasties yra būtina laikytis aukščiau paminėtų zoonozių prevencijos taisyklių, o kilus įtarimui apie galimą užsikrėtimą, nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus bei atlikti diagnostinius tyrimus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka įvairius zoonozių diagnostinius tyrimus. Daugiau informacijos apie atliekamus tyrimus ir jų kainas galite rasti čia.

Parengė Klinikinių tyrimų skyriaus Retų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimų poskyrio vedėjas, medicinos biologas Jonas Žvirgždas.

Literatūros sąrašas:

  1. About zoonotic diseases. (2024, February 29). One Health. https://www.cdc.gov/one-health/about/about-zoonotic-diseases.html

  2. List of zoonotic diseases. (2019, January 21). GOV.UK. https://www.gov.uk/government/publications/list-of-zoonotic-diseases/list-of-zoonotic-diseases

  3. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. (2025, kovo 4). Statistika: sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/statistika-apie-uzkreciamasias-ligas/

  4. Rahman, M. T., Sobur, M. A., Islam, M. S., Ievy, S., Hossain, M. J., Zowalaty, M. E. E., Rahman, A. T., & Ashour, H. M. (2020). Zoonotic Diseases: Etiology, impact, and control. Microorganisms, 8(9), 1405. https://doi.org/10.3390/microorganisms8091405

  5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. (2025, kovo 6). Zoonozės. https://vmvt.lrv.lt/lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/zoonozes/

  6. World Health Organization: WHO. (2020, July 29). Zoonoses. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/zoonoses

Atnaujinimo data: 2025-05-29

Taip pat skaitykite:

NVSPL atstovė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rygoje

Papildytas pranešimas apie tarptautinį Salmonella Stanley protrūkį Europoje

Po egzotiškų atostogų – ne tik suvenyrai: kokias retas užkrečiamąsias ligas galima parsivežti iš kelionių?

NVSPL atstovė dalyvavo tarptautiniame kvėpavimo takų virusų stebėsenos susitikime Vienoje

Biologinė įvairovė: erkių pernešamų ligų laboratorinis stebėjimas