Geriamojo vandens tyrimas (šuliniui)

Šulinio vandens kokybė gali kisti dėl aplinkos taršos, trąšų naudojimo ar kitų veiksnių. Net jei vanduo atrodo skaidrus, yra bespalvis ir neturi neįprasto kvapo, tai dar nereiškia, kad jis tinkamas vartoti. Laboratoriniai tyrimai padeda įvertinti vandens cheminę sudėtį ir nustatyti tam tikrų medžiagų kiekį.

Kada verta atlikti šį tyrimą?

Šulinio vandenį verta tirti reguliariai, ypač jei jis naudojamas gerti ir maistui ruošti. Tyrimai taip pat aktualūs pasikeitus vandens skoniui, kvapui ar kitoms savybėms, po potvynių ar kitų aplinkos pokyčių, taip pat įtarus, kad į šulinį galėjo patekti teršalų.

Kas tiriama?

Atliekant šulinio vandens tyrimus, nustatomi nitratų, nitritų ir amonio kiekiai, permanganato indeksas bei savitasis elektrinis laidis. Šie rodikliai suteikia informacijos apie vandens chemines savybes ir gali padėti įvertinti galimą taršą.

• Nitratų kiekis – nitratai į šulinio vandenį gali patekti iš dirvožemio, trąšų ar netinkamai tvarkomų nuotekų. Padidėjęs jų kiekis ypač pavojingas kūdikiams, nes gali sutrikdyti deguonies pernešimą kraujyje.
• Nitritų kiekis – nitritai gali susidaryti vykstant azoto junginių virsmams aplinkoje arba patekti į vandenį dėl taršos. Padidėjęs jų kiekis gali kelti pavojų sveikatai, ypač kūdikiams.
• Amonio kiekis – padeda įvertinti vandens cheminę kokybę. Padidėjęs amonio kiekis gali būti susijęs su organine tarša ar kitais taršos šaltiniais, tačiau šį rodiklį svarbu vertinti kartu su kitais tyrimų rezultatais.
• Permanganato indeksas – parodo, kiek vandenyje yra lengvai oksiduojamų medžiagų. Padidėjusi vertė gali rodyti didesnį organinių medžiagų kiekį vandenyje.
• Savitasis elektrinis laidis – parodo vandens gebėjimą praleisti elektros srovę ir suteikia informacijos apie jame ištirpusių joninių medžiagų kiekį. Pakitusi vertė gali būti susijusi su vandens mineraline sudėtimi arba tarša.

Kodėl svarbu ištirti šulinio vandenį?

Šulinio vanduo gali būti užterštas net tada, kai atrodo skaidrus, neturi neįprasto kvapo ar skonio. Padidėjęs nitratų ir nitritų kiekis gali kelti pavojų sveikatai: nitritai trukdo kraujui pernešti deguonį, o kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus yra ypač jautrūs šių medžiagų poveikiui. Besilaukiančioms moterims taip pat svarbu atkreipti dėmesį į geriamojo vandens kokybę. Kadangi cheminės taršos neįmanoma patikimai nustatyti pagal vandens išvaizdą ar savijautą, laboratoriniai tyrimai padeda laiku pastebėti galimą taršą ir įvertinti, ar vanduo atitinka jam taikomus reikalavimus.

Kaip paimti vandens mėginį?

• Mėginį surinkite į švarų, sausą, maždaug 1,5 l talpos plastikinį butelį, pavyzdžiui, nuo mineralinio vandens.
• Jei vandenį imate iš čiaupo, prieš mėginio paėmimą nuimkite papildomus antgalius ir leiskite vandeniui tekėti 2–3 minutes.
• Butelį gerai praskalaukite tiriamu vandeniu, tada pripildykite jį iki viršaus ir sandariai užsukite.
• Mėginį kuo greičiau pristatykite į NVSPL.

Šiuo tyrimu vertinami cheminiai vandens rodikliai, tačiau nenustatoma, ar vandenyje yra ligas sukeliančių mikroorganizmų. Norint išsamiau įvertinti geriamojo vandens saugą, gali prireikti ir mikrobiologinių tyrimų, kuriems mėginys imamas į atskirą sterilų indą, jį galima gauti NVSPL padaliniuose).

Svarbu: besilaukiančios mamos, šeimos, auginančius kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir norinčios nemokamai išsitirti geriamąjį vandenį, turi kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).

Šį tyrimą galite pristatyti visuose NVSPL skyriuose: https://nvspl.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/