Kepenų veiklos tyrimas

Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina tulžį ir svarbius baltymus, apdoroja įvairias organizme susidarančias bei iš išorės patenkančias medžiagas. Kepenų pažeidimas ar liga ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, todėl laboratoriniai kraujo tyrimai yra svarbi kepenų būklės vertinimo dalis.

Kepenų veiklos tyrimas padeda įvertinti kepenų fermentų ir kitų su kepenų bei tulžies sistemos būkle susijusių rodiklių pokyčius.

Kas tiriama?

• ALT (alanino aminotransferazė) – fermentas, kurio daugiausia yra kepenyse. Pažeidus kepenų ląsteles, ALT koncentracija kraujyje gali padidėti, todėl šis rodiklis naudojamas vertinant galimą kepenų pažeidimą.
• AST (aspartato aminotransferazė) – fermentas, randamas kepenyse, tačiau taip pat širdyje, raumenyse ir kituose audiniuose. AST koncentracijos pokyčiai vertinami kartu su ALT ir kitais laboratoriniais rodikliais.
• GGT (gama glutamiltransferazė) – fermentas, kurio daugiausia randama kepenyse. Jo koncentracija gali padidėti esant kepenų ar tulžies latakų pažeidimui. GGT rezultatas paprastai vertinamas kartu su kitais kepenų rodikliais.
• Šarminė fosfatazė (ŠF, ALP) – fermentas, kurio didesni kiekiai randami kepenyse, tulžies latakuose ir kauluose. Tyrimas gali suteikti informacijos vertinant kepenų ir tulžies latakų būklę, tačiau šis rodiklis nėra specifiškas tik kepenims.
• Bendras bilirubinas – bilirubinas susidaro organizmui skaidant senus eritrocitus, o kepenys dalyvauja jį pašalinant iš organizmo. Bilirubino tyrimas naudojamas vertinant kepenų ir tulžies latakų būklę bei aiškinantis geltos priežastis.
• Bendras baltymas – parodo bendrą albumino ir globulinų kiekį kraujyje. Šis rodiklis gali suteikti papildomos informacijos vertinant organizmo, įskaitant kepenų, būklę, tačiau jo pokyčiai gali būti susiję ir su kitomis priežastimis.
• AFP (alfa-fetoproteinas) – baltymas, kuris suaugusio žmogaus kraujyje paprastai aptinkamas nedideliais kiekiais. AFP gali būti naudojamas kaip naviko žymuo, tačiau vien padidėjusi AFP koncentracija nereiškia vėžio diagnozės. Rodiklis gali būti padidėjęs ir sergant kai kuriomis nevėžinėmis kepenų ligomis, todėl jis vertinamas kartu su kitų tyrimų rezultatais ir klinikine informacija.

Kada verta atlikti šį tyrimą?

Kepenų veiklos tyrimai gali būti atliekami profilaktiškai arba gydytojui įtariant kepenų ar tulžies latakų sutrikimus. Jie gali būti aktualūs esant nuovargiui, silpnumui, apetito sumažėjimui, pykinimui, diskomfortui ar skausmui pilvo srityje, odos ar akių baltymų pageltimui, patamsėjusiam šlapimui ar kitiems simptomams. Tyrimai taip pat gali būti naudingi stebint jau nustatytą kepenų ligą ar vertinant kepenų būklę vartojant tam tikrus vaistus.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti ryte, nevalgius. Apie vartojamus vaistus ir maisto papildus rekomenduojama informuoti gydytoją ar laboratorijos specialistą. Savavališkai nutraukti vartojamų vaistų nereikėtų.

Svarbu: pakitę kepenų fermentų, bilirubino, baltymų ar AFP rodikliai savaime nepatvirtina konkrečios diagnozės. Rezultatai vertinami kartu su simptomais, ligos istorija ir kitų laboratorinių ar instrumentinių tyrimų duomenimis.